išveržti

išveržti
išver̃žti, -ia (ìšveržia), ìšveržė tr. 1. veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio Svn. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją LTR(). | refl.: Žiūrėk, vieną daiktą pataisė, tai kitas išsìveržė Lb. Sienos, langai persikreipę, išsiveržę durys LTR(Ds). Išsiver̃žę buvo kiek [svirno] sienos, reikia suimt Klt. 2. iškelti aukštyn: Dobilus išver̃š labai tos šalnos Bsg. 3. refl. išsišokti, išsikelti, išvirsti: Mano koja negraži – venos išsiver̃žę Srj. Šitas dideles [kelnes], kaip ant dviejų medžių užmautas ir su visosna pusėsna išsiveržiančiu pilvu, dėvėjo dėdė . 4. refl. SD1198, SD235,418, H185, R200, 265, Sut, N, K, Š, veržiantis išlįsti, ištrūkti, išsilaisvinti, išbėgti, pasprukti: Iš beržo kad išsiveržė visi širšuoliai kaip debesys! Kp. Išsìveržias iš avilio [bičių spiečius] Sk. Išsiver̃žti iš pančių NdŽ. | prk.: Ji turėjo išsiveržti iš siaurų šeimos rėmelių ir pasirodyti plačiajai visuomenei V.Aln. Arą poetas iškelia kaip priešpriešą žmogui, kuris, kad ir trokšdamas išsiveržti į laisvę, negali to padaryti, nes neįveikia žemės traukos . Bet iš to rojuko išsiveržti taip pat sunku Vaižg. Iš jo (velnio) nevalios ižsiveržtų ir ižsiveržę tam smarkinykui daugesn nepasiduotų SPII48. Dievas mumus yra Dievas ant išganymo ir Ponas Dievas, išveržęsys nug smerties 290. Petravyčius … tik šįmet numirė už rubežiaus išsiveržęs TS1897,12. Jausmai išsiver̃žia iš krūtinės Š. Silpstant atskirų apeigų uždarumui, dainos išsiveržė iš siaurų vienos apeigos ribų LKXI336.
išsiveržtinaĩ adv.: Gavau ūmai,bėgtinai, išsiveržtinai pasprukti iš tos familiarios orgijos Vaižg.prk. išsprūsti: Netikėtai iš Pikturnienės krūtinės išsiveržė sunki aimana . Didis širdies skausmas ištrykšta ir išsiveržia šauksmo balsu LTII99(Sab).
5. daryti, kad ištrykštų: Nosį didžiai šnypščia, išveržia kraują iš jos CII474. | refl.: An ėglių kur smala išsiver̃žus . Prakaitas kap už pinigus (labai smarkiai) išsìveržė Prn. Kad šaltasis tūžbos ir smerties prakaitas man ant veido išsiverš, tai ateik man ant pagalbos prš. 6. refl. R199, 265, N, 1 staiga srautu išsilieti, paplūsti: Iš juodo kamino išsiveržė balti dūmai, ir traukinys pajudėjo J.Marc. Pro duris išsiveržė garų ir dūmų kamuoliai . | Išsìveržė ugnikalnis NdŽ. Ka tik neišsiver̃žt kokia Ignalina (Ignalinos AE)! Drsk. 7. KlG67, Ch3Moz6,4, H158, R, , Sut, I, K, M, L, ŠT4, Š, NdŽ, , 1, Alk prievarta, jėga ką iš ko atimti, išplėšti: Išveržiu kam ką iš rankų SD413. Išveržiu iš nagų B154. Iš rankų, iš nagų išveržti kam ką N. Iš rankų brolio ìšveržiau pirštinę, žiedą J. Nauda išveržta SD126,75, SD138. Tą rykštę jie man veržte išveržė J.Jabl. Kiekvienas tetrokšta kąsnį iš tavęs išveržti ir suėsti J.Jabl. Peilį iš ano rankų veržte išveržiau Gršl. Karalius (pavardė), būdamas stipresnis, išveržė jį (botagą) jam (Vanagui) iš rankų I.Simon. Dar nenoriu jai raktų iš rankų išveržti (atimti šeimininkystės) I.Simon. Būtų iš žmonių neišver̃žę, būt subinė[je] giedoję (būtų neturėję) Snt. Da jį gydė, bet motina namo ìšveržė Snt. Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie 480. Reikia ižveržt šarvus ir ružias (ginklus) neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17.(avių) nė vienas neišver̃š ižg rankų Viešpaties DP86. Bet kas svetimo kitiemus neišver̃žia, tas sau gėrybę prirašinėja DP291. Žemės kampą daviau …, kurį eš savo kardu ir kilpiniu iš rankos amoritų išveržiau BB1Moz48,22. Be jaunosios ilgu jiems rodės, todėl apsiginklavusys ėmė marčią sekti, ketėdamys vedliams apent ją išveržti S.Dauk. Nevalna niekam ne jokio daikto sau paimtie, išveržtie, artimą kuom noris prigautie Tat. Jūs tikt n’išveržte iš mamužės dukrytę KlvD430. Taipo mes tuočės išveržėm tą žemę iš rankų tų dviejų karalių RB5 Moz3,8. Tutoriai turėjusys daugel brangių ir puikių daiktų, nu lenkų išveržtų M.Valanč. | prk.: Tą džiaugsmą sau išveržt neduosiu brš. Vienok lietuviai išveržė kryžnešiams kruviną pergalę S.Dauk. Apskundė Mošenikovą viena kaimo moteriškė, kurios dukteriai užklupęs per nevalią išveržė rūtų vainikėlį V.Kudir. Išveržė nuog jos vainikėlį panystės Tat.Q2,15,77,255, CI5, R4,13,128,130, 4,17,170, Sut, 1 prievarta ką iš ko išgauti, išreikalauti: Žodžiais išveržiu R8, 10. Kam piningus išver̃žti KI5. Ìšveržtas pelnas I. Prisiegą išveržti CI38. Tardytojui užginta išveržti prisipažinimą gudrum teiravimos, prižadėjimais, bauginimais TS1897,5. Ìšveržiau iš jo prisipažinimą 82. Bet ką čia prisidėsai gaigoti – jug velnią nebesurasi ir užrašų nebeišverši! BsPII74. 8. refl. pasiekti ką trokštamą, norimą: Brolis išsìveržė į mokslą, o munęs neleido Grd. Tiek daba yr išsiver̃žę žmonys į gyvolius (augina daug gyvulių parduoti) Tv. 9. refl. jėga iškilti, prasimušti: Kitus nustumdo, vienas kokis išsìveržia – jis ponas Vs. \ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • išveržti — išver̃žti vksm. Iš brólio rañkų i̇̀šveržiau pinigi̇̀nę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išveržtinis — išveržtìnis, ė adj. (2) K; SD138 → išveržtas (išveržti): Išveržtìnis mokestis (psn.) BŽ372 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveržimas — išveržìmas sm. (2) 1. refl. → išveržti 3 (refl.): Smulkiai sugrūsta ąžuolo žievė vartojama nuo klyno išsiveržimo rš. 2. refl. KŽ → išveržti 4 (refl.). 3. refl. Sut, LL286 → išveržti 6 (refl.) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveržinėti — 1. refl. SD41, N iter. dem. išveržti 4 (refl.). 2. refl. Niter. dem. išveržti 6 (refl.). 3. SD1157 iter. dem. išveržti 7. veržinėti; įsiveržinėti; išveržinėti; suveržinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveržti — apver̃žti, ia (àpveržia KŽ), àpveržė tr. K, LVI135 stipriai aprišus, apjuosus, apdėjus, aptempus iš visų pusių suspausti: Àpveržė visą tą kaklą kruvinai Vkš. Apidėsi i apveršì tom balanėlėm koją Upn. Apiveria, apiveria, auklėm apver̃žia tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atimti atima — atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr. 1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp. | refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atplėšti — tr., atplė̃šti, ia, àtplėšė 1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveržti — atver̃žti, ia (àtveržia), àtveržė tr.; Sut 1. Š, KŽ atleisti ką stipriai surištą, atpalaiduoti. | refl. tr.: Apivaras atsiver̃žia Š. 2. Š, KŽ padaryti nebe taip suslėgtą, suspaustą. | refl.: Vežimas atsiver̃žia, kai priveržus ar suveržus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • barnis — 1 barnìs sf. (4) K, Plv; MP110, SD281, R žr. 2 barnis: Tarp anuodums įniko barnìs J. Saugokis barnies ir riemenų tarp giminių J. Už menką nieką, o baisi barnìs iškilo Gs. Dėlgi šitų niekų jie čia dabar bar̃nį kelia Š. Bar̃nys su nesvietiškais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgvoltavoti — ×išgvoltavoti tr.; MP84, DP260 išniekinti, išveržti. gvoltavoti; apgvoltavoti; išgvoltavoti; nugvoltavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”